Apie alkoholikus
Vieną gražų rytą atvyko pas mane Pacientas - vyresnio amžiaus vyras. Vos jis įėjo į kabinetą, pasklido stiprus alkoholio ir rūkalų kvapelis. Pacientas atsisėdo į kėdę, pradėjo skųstis kaip jam skauda dantį. Aš:
- O Jūs vartojote alkoholį?
- Šiandien ne.
- O vakar?
- Vakar gėriau.
- Kiek išgėrėte?
- Oi, neklauskit, daktare...
Tiesą sakant, buvo juokinga, nes žmogus ganėtinai malonus buvo. Sutarėme, kad užeis kitą dieną kai išsipagirios. Nenorėjau užsiimti procedūromis, kai žmogus apsvaigęs nuo alkoholio. O jau tas kvapas! Turėjome pravėdinti kabinetą.
Jei patiko straipsnis, parašykite apie ką dar norėtumėte paskaityti :)
Linkėjimai,
Dantistė
Teko savanoriauti traumatologiniam. Kasdienybe... Ten negirta ir be kvapelio pamatyt yra idomesnis vaizdas. Vedinom ir vedinom, gydytojas beveik galejo i diktofona isirasyt ta "ar siandien geret? Kiek? Ko? Ar kasdien geriat? Ar cia svente kokia?" Ko tik neprisiklausem... Bet vienas gerai - jiems ir galvas praskeltas siut netaip skauda, isivaizduoju, kad ir koks dantu kanalu gydymas butu panasiai, kaip su nuskausminamaisiais. Arba bent to skausmo ryt neprisimintu... Blogiausia dalis - kaip gydytojui isgyvent prie tokio kvapo, galetu but kaukes, kurios kvapus sulaiko, nes as nuosirdziai stebiuosi, kaip isgyvena polikliniku odontologai, juk retai nublizgintais dantim kas ateina... Didziausia pagarba Jums!
ReplyDeleteKodėl nebėra naujų istorijų? :(
ReplyDelete