Friday, April 8, 2016

Istorijos iš kabineto: apie alkoholikus

Apie alkoholikus

Vieną gražų rytą atvyko pas mane Pacientas - vyresnio amžiaus vyras. Vos jis įėjo į kabinetą, pasklido stiprus alkoholio ir rūkalų kvapelis. Pacientas atsisėdo į kėdę, pradėjo skųstis kaip jam skauda dantį. Aš:
- O Jūs vartojote alkoholį?
- Šiandien ne.
- O vakar?
- Vakar gėriau.
- Kiek išgėrėte?
- Oi, neklauskit, daktare...

Tiesą sakant, buvo juokinga, nes žmogus ganėtinai malonus buvo. Sutarėme, kad užeis kitą dieną kai išsipagirios. Nenorėjau užsiimti procedūromis, kai žmogus apsvaigęs nuo alkoholio. O jau tas kvapas! Turėjome pravėdinti kabinetą.

Jei patiko straipsnis, parašykite apie ką dar norėtumėte paskaityti :)

Linkėjimai,
Dantistė

Istorijos iš kabineto: Kaip pacientas mane pasiuntė

Kaip pacientas mane pasiuntė na(*I*)ui

Su drauge, dirbančia odontologe Suomijoje, diskutavome apie darbo Lietuvoje ir Suomijoje skirtumus. Vienas iš jos pastebėtų rimtų skirtumų buvo paciento požiūris į gydytoją - jos nuomone Suomijoje gydytojo profesija yra daug labiau gerbiama nei Lietuvoje.

Deja, turiu su ja sutikti.

Kartą atvyko Pacientas - vidutinio amžiaus vyras, kuriam skaudėjo dantį. Dar su kitu pacientu dirbdama išgirdau šurmulį koridoriuje. Pacientas piktinosi, kad poliklinikoje privalo mokėti už odontologo paslaugas. Pacientui ramiai paaiškinau, kad mano paslaugos jam nemokamos, tačiau teks susimokėti už naudojamas medžiagas (išvardinau viską už ką jam reikės mokėti: servetėlė, pirštinės, dezinfektantas, etc...), o tokia tvarka yra visose Lietuvos poliklinikose. Aš pilnai su juo sutinku, kad valstybė galėtų ir odontologines medžiagas kompensuoti, ar bent didesnę jų dalį, bet deja "yra kaip yra".

- Jums kainuoja tik sunaudojamos medžiagos, tačiau mano žinios ir mano darbas yra nemokami. Taigi jei atsisakote mokėti, galime pasikalbėti.
- O tai čia pagydysite mane kalbėdama?
- Ne, bet Jums nereikės nieko mokėti.

Galiausiai jis paskaičiavo, kad 2-3€ už medžiagas jam yra įkandama kaina ir nusprendė sėstis į kėdę. Vos jis prasižiojo, man buvo sunku nuspręsti ką jam skauda. Nes iš esmės turėjo skaudėt VISKĄ. Vaizdas buvo toks, lyg burnoje būtų įvykęs atominis sprogimas. Kažkas panašaus į: (silpnų nervų žiūrovams nespausti) http://img.tfd.com/mosby/thumbs/500063-fx6.jpg. Iš 50% dantų buvo likusios šaknys, kiti buvo stipriai pažeisti karieso, viską dengė gausus apnašas, maisto likučiai. Mano standartinis klausimas:
- O Jūs valotės dantis? Kada paskutinį kartą valėtės?
- Nesivalau dantų, koks skirtumas, man čia skauda.. - Ir sukišo jis savo purvinus pirštus į dar purvinesnę burną parodyti kur jam skauda. Aš buvau nustebusi, kaip jam 1 - neskauda visko kitko ir 2 - negėda buvo su tokia burna eiti pas dantistą. Galėjo bent tam kartui išsivalyti. Tačiau labiau nei pikta buvau susirūpinusi. Mėginau jam maloniai paaiškinti:
- Bet suprantate, čia yra esminis dalykas - dantų valymas. Jei jūs neprižiūrėsite savo dantų, tai... - Pacientas staiga šoko iš kėdės:
- Eik tu na**ui, čia yra gydytojų kur gydo ar tik kur kalba?!

Greitai nurodžiau asistentei dėl kurio danties rovimo siųsti pas chirurgą ir išėjau iš kabineto. Ne, aš nebuvau blogietė - nurodžiau tikrai tą dantį, dėl kurio Pacientą kankino skausmas.

Pamąstymams:
Ar turėtų pacientas prieš eidamas pas dantistą išsivalyti dantis?
Kaip turėtų elgtis dantistas, jei paciento burnoje per apnašas nesimato dantų?
Ar verta žmogui, 50 metų nesivaliusiam dantų aiškinti apie tai, kad juos reikia valyti?

Jei patiko straipsnis, parašykite apie ką dar norėtumėte paskaityti :)

Linkėjimai,
Dantistė

Monday, April 4, 2016

Istorijos iš kabineto: Ar tikrai du kartus per dieną?!

Kaip dažnai reikia valytis dantis?

Kartą apsilankė pas mane vidutinio amžiaus moteris, gyvenanti viena vienkiemyje. Pasodinus kėdėje pradėjau apžiūrą. Aišku, pirmiausia į akis krito gausūs akmenys, apnašas ant dantų, taigi paklausiau jos:
- O Jūs valotės dantis? Kaip dažnai?
- Taip, daktare, du kartus per savaitę: trečiadienį ir sekmadienį, - Vos susilaikiau nenusijuokusi. Sekmadienis tikriausiai šventinė diena, o trečiadienis tikriausiai todėl, kad kažkur per vidurį tarp dviejų sekmadienių...
- Bet žinokite, kažką ne taip supratote - dantis reikia valyti ne du kartus per savaitę, o du kartus per dieną.
- Ar tikrai?! - Ji atrodė tikrai nustebusi.
- Taip, taip, du kartus per dieną...

Svarstau, ar ši naujieną ką nors pakeitė jos gyvenime.

Jei patiko straipsnis, parašykite apie ką dar norėtumėte paskaityti :)

Linkėjimai,
Dantistė

Monday, March 21, 2016

Kiek uždirba odontologai Lietuvoje

Šiandien perskaičiau interviu su kolega - rezidentu.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/savo-menka-alga-paviesines-rezidentas-apie-gydytojo-darbo-uzkulisius-kysius-ir-pacientus-56-597905

O kiek uždirba odontologai? Koks yra odontologo atlyginimas Lietuvoje?

Išties - gydytojo odontologo užmokestis Lietuvoje opus klausimas. Atsimenu, kai stojau į odontologiją, tikėjausi, kad iškart pabaigusi mokslus uždirbsiu 4 - 5 tūkst. litų per mėnesį. Deja. Tiek uždirba tik statybininkai be jokio išsilavinimo.

ODONTOLOGO DARBO ATLYGINIMAS POLIKLINIKOJE

Pirmasis darbo pasiūlymas buvo apie 30-40km nuo didmiesčio, miestelyje su ~3000 gyventojų. Odontologo atlyginimas mane šokiravo. Už pilną etatą man pasiūlė 1400Lt (400€) į rankas. Maximos kasininkė gauna panašiai. Nesakau, kad kasininkės nedirba - jos dirba labai sunkiai. Tačiau, kad dirbčiau gydytoja aš studijavau 5 metus (metai studijų valstybės nefinansuojamoj vietoj kainuoja 14 tūkst. litų (4000€)), turiu magistro diplomą. Aš nešu atsakomybę už žmogaus sveikatą. Ir gauti už pilną etatą tik 1400Lt į rankas?

Antrasis pasiūlymas buvo vienoje iš sostinės poliklinikų. Ten į rankas pasiūlė 1800Lt (515€). Paskaičiavau, kad Vilniuje tai padengtų tik mano būtinąsias išlaidas: nuomą su mokesčiais, transportą ir maistą. Gyvenčiau šiaip sau, bet užtat - Vilniuj!

Dar buvo pasiūlymų privačiuose kabinetuose, bet jie buvo praktiškai Lietuvos pasienyje, todėl teko atsisakyti. Nenorėjau nutolti nuo savo šeimos ir draugų.

Galiausiai įsidarbinau vieno iš Lietuvos rajonų centre. Poliklinika, kurioje įsidarbinau, man pasiūlė šiek tiek didesnį atlyginimą nei Vilniuje - 2200Lt (640€) į rankas. O kadangi kaštai mažesniame mieste irgi mažesni, nusprendžiau pabandyti.

Tai štai jums atsakymas į klausimą, kokios odontologų algos poliklinikose.

ODONTOLOGO DARBO ATLYGINIMAS PRIVAČIAME KABINETE (SAMDOMAS)

Privačiame kabinete įsidarbinantis odontologas susitaria su kabineto savininku dėl procento, kuris šiam teks nuo pacientų. Priklausomai nuo klinikos vietos, odontologo patirties, ir panašių faktorių, tas procentas paprastai būna 25-30% mažiau patyrusiems gydytojams, kai tuo tarpu labiau patyrę ir gydytojai-specialistai gali tikėtis iki 50%.

Kartais būna sutariamas didesnis procentinis atlyginimas, tačiau gydytojas tuomet turi pats pasirūpinti medžiagomis ir kartais kai kuriais įrankiais.

Pavyzdys jei sutarta dėl 30%: jeigu už suplombuotą dantį jūs sumokate 100€, tai 70€ atitenka klinikai ir 30€ atitenka gydytojui odontologui. Tuomet nuo šitų 30€ yra atskaičiuojami visi mokesčiai valstybei ir jei buhalterija balta, tai odontologas galiausiai gauna 15-20€ (juk nesitikite, kad savininkas iš SAVO pinigų mokės tuos 30% sodrai).

Jeigu protezuojatės - pvz vainikėlio kaina 300€, tai atskirai skaičiuojami pinigai, kurie atitenka dantų technikams už pagaminima, pvz 100€ ir likę 200€ kabinetui kuriame vyksta protezavimas. Gydytojui atitenka 30% nuo 200€, taigi 60€.

Žinoma, dauguma privačių klinikų veda juodąsias buhalterijas, todėl yra nemaža tikimybė, kad gydytojas ir gauna tuos 30% į rankas. Arba su labai mažais mokesčiais. Nes atvirai - sumokant visus priklausančius mokesčius, tai kaži kiek ten liktų.

ODONTOLOGO DARBO ATLYGINIMAS PRIVAČIAME KABINETE (NUOMA)

Esu buvusi darbo pokalbyje ir mačiusi skelbimų, tačiau nepažįstu nieko asmeniškai kas taip yra dirbęs, todėl negaliu tiksliai pasakyti. 

Schema veikia taip: gydytojas nuomojasi kabinetą iš savininko. Nuoma paprastai padengia kabineto fiksuotą įrangą, kartais asistentę (arba odontologas susiranda sau kitą ir moka algą pats), marketingo išlaidas. Įrankius ir medžiagas odontologas susiperka pats, kainas nusprendžia pats, dantų technikų laboratoriją išsirenka pats.

Nors atrodytų neblogai, kad odontologas turi daug laisvės, tačiau gerai pagalvojus apie verslą - didelėms klinikoms daug lengviau derėtis dėl medžiagų/įrankių/darbų kainų, kai yra didmena. Maži verslai nukenčia, nes perka mažmeninėmis kainomis. Ir labai daug papildomo laiko tokiu atveju atimtų vadyba to savo mini kabineto. Bet čia tik mano asmeninės spekuliacijos

Jei patiko straipsnis, parašykite apie ką dar norėtumėte paskaityti :)

Linkėjimai,
Dantistė

Sunday, March 13, 2016

Mirštantis kyšių gydytojams paprotys?

Pacientus pagal jų požiūrį į dovanas gydytojams galėčiau suskirstyti į keletą kategorijų, kurios labai susijusios su amžiumi:

A: Vyresnio amžiaus pacientai, su užkonservuotu sovietiniu mentalitetu, kurie yra įsitikinę, kad jeigu vos įėję į kabinetą neįkiš gydytojui į kišenę kupiūros ar į rankas bonkos brendžio, tai su jais bus elgiamasi kaip su šiukšlėmis. Jų mažėja, tačiau tenka susidurti - būna, kad kiša man į kišenę pinigus, aš juos atgal, sakau - "pasiimkit, man nereikia, aš atlyginimą gaunu". Tai pamatytumėt tų vargšelių stiklines akis - jie tikriausiai išsigąsta, kad neimu, nes per mažai duoda ir dabar jiems jau prastai dantisto kėdėje bus. (Močiutė sakė, kad ji taip galvotų, jei gydytoja neimtų iš jos pinigų). Prisipažinsiu - kartais galiausiai paimu, nes rodos, seneliams širdis iš krūtinės išlėks. Tačiau jei laimiu kovą ir pinigus įkišu atgal, į mane žiūrima labai nepatikliai ir su baime. O man taip gaila tų seniukų! Iš lietuviškų pensijų ir taip sunku išgyventi.

B: Vidutinio amžiaus pacientai. Daugmaž 35 - 55 metai. Prieš procedūras nesistengia nieko įkišti, tačiau kai kurie - labiau pasiturintys kartais po procedūros mėgsta šokolado plytelę ar 5€ "ant kavos" ant stalo palikti. Skeptiškai žiūriu į pinigus, tačiau kai tai yra po procedūros, tebūnie.

C: Jaunoji karta iki 25-30 metų. Užaugę laisvoj Lietuvoj, šie žmonės nesupranta kodėl vos įėję į kabinetą turėtų kišti gydytojui pinigus. Jie moka mokesčius, jų tėvai moka mokesčius. Jie atėjo pas mane gauti tai, į ką turi teisę. Būna, kad tie, kurie ilgiau lankosi pas mane, atsidėkoja saldainiais ar gėlyte, bet pinigais - niekada. Ir aš jiems esu dėkinga už šią pagarbą man.

Dar - mane juokina pacientų įsitikinimas, kad geriausios dovanos yra juodas juodas šokoladas, kava ir brendis. Ironiška, bet aš negeriu kavos, beveik nevartoju alkoholio ir nemėgstu juodo šokolado. Manau, kad alkoholis turėtų išvis išnykti iš dovanų sąrašo, tuo labiau dovanų gydytojams - sveikatos sergėtojams. Kavos irgi daug gydytojų pamažu atsisako, tad gal vertėtų pagalvoti apie ką įdomesnio? Mano močiutė, pavyzdžiui, neša savo šeimos gydytojai pagal ypatingą receptą konservuotų mišrainių. O aš kartą dovanų gavau knygą.


Linkėjimai,
Dantistė


P.S. Jei patiko straipsnis, parašykite apie ką dar norėtumėte paskaityti :)

Susipažinkime

Sveiki, esu odontologė. Šią specialybę rinkausi nes esu sadistė, visuomet mėgau kankinti žmones ir gyvūnus (jau būdama aštuonerių metų su tėčio replėmis katinukui traukiau dantį), o šis darbas suteikia man galimybę tai daryti legaliai. Ir dar imti už tai pinigus. Daug pinigų. Uždirbu jų tiek daug, kad kas vakarą einu į kokteilių barą, pasidabinusi išrautų dantų karoliais ir gurkšnoju Moët.

Pajuokavau. Tačiau baisiausia, kad Jūs beveik patikėjote.

Tikiuosi, kad šis dienoraštis pakeis Jūsų nuomonę apie odontologus. Ir Jūsų dantis.

---

Šiek tiek apie mane ir šio blogo priešistorę:

Užaugusi paprastoj šeimoj, gerai pabaigusi mokslus ir kurį laiką dvejojusi tarp medicinos ir odontologijos studijų, galiausiai išsirinkau pastarąją. Po 5 metų intensyvių studijų tapau diplomuota gydytoja odontologe. Po mokslų baigimo įsidarbinau 10 000+ gyventojų turinčio miesto poliklinikoje, kur prasidėjo mano karjera.

Pradėjus dirbti mane šokiravo daug dalykų. Tiek suaugusių, tiek vaikų dantų nepriežiūra. Tėvų nesirūpinimas vaikų dantimis. Požiūris į odontologą - kai kurie vos atėję į kabinetą pradeda man pasakoti, kaip jie nekenčia odontologų, kaip jie nenori eit pas odontologus, kaip jiems silpna darosi vos pagalvojus apie odontologus. Šokiravo kyšiai. Šokiravo tai, kaip pacientai verkia, kad nesilanko pas odontologą, nes labai sunku užsiregistruoti, nėra vietų, tačiau dažnai tiesiog neatvyksta ir nesivargina pranešti iš anksto (juk galėtumėme į tą vietą paskirti kitą žmogų ir eilė sutrumpėtų!).

Taigi pasruoškite. Perskaitysite tai, ko dar nei vienas odontologas Jums nėra sakęs, tačiau tikrai yra pagalvojęs.