Pacientus pagal jų požiūrį į dovanas gydytojams galėčiau suskirstyti į keletą kategorijų, kurios labai susijusios su amžiumi:
A: Vyresnio amžiaus pacientai, su užkonservuotu sovietiniu mentalitetu, kurie yra įsitikinę, kad jeigu vos įėję į kabinetą neįkiš gydytojui į kišenę kupiūros ar į rankas bonkos brendžio, tai su jais bus elgiamasi kaip su šiukšlėmis. Jų mažėja, tačiau tenka susidurti - būna, kad kiša man į kišenę pinigus, aš juos atgal, sakau - "pasiimkit, man nereikia, aš atlyginimą gaunu". Tai pamatytumėt tų vargšelių stiklines akis - jie tikriausiai išsigąsta, kad neimu, nes per mažai duoda ir dabar jiems jau prastai dantisto kėdėje bus. (Močiutė sakė, kad ji taip galvotų, jei gydytoja neimtų iš jos pinigų). Prisipažinsiu - kartais galiausiai paimu, nes rodos, seneliams širdis iš krūtinės išlėks. Tačiau jei laimiu kovą ir pinigus įkišu atgal, į mane žiūrima labai nepatikliai ir su baime. O man taip gaila tų seniukų! Iš lietuviškų pensijų ir taip sunku išgyventi.
B: Vidutinio amžiaus pacientai. Daugmaž 35 - 55 metai. Prieš procedūras nesistengia nieko įkišti, tačiau kai kurie - labiau pasiturintys kartais po procedūros mėgsta šokolado plytelę ar 5€ "ant kavos" ant stalo palikti. Skeptiškai žiūriu į pinigus, tačiau kai tai yra po procedūros, tebūnie.
C: Jaunoji karta iki 25-30 metų. Užaugę laisvoj Lietuvoj, šie žmonės nesupranta kodėl vos įėję į kabinetą turėtų kišti gydytojui pinigus. Jie moka mokesčius, jų tėvai moka mokesčius. Jie atėjo pas mane gauti tai, į ką turi teisę. Būna, kad tie, kurie ilgiau lankosi pas mane, atsidėkoja saldainiais ar gėlyte, bet pinigais - niekada. Ir aš jiems esu dėkinga už šią pagarbą man.
Dar - mane juokina pacientų įsitikinimas, kad geriausios dovanos yra juodas juodas šokoladas, kava ir brendis. Ironiška, bet aš negeriu kavos, beveik nevartoju alkoholio ir nemėgstu juodo šokolado. Manau, kad alkoholis turėtų išvis išnykti iš dovanų sąrašo, tuo labiau dovanų gydytojams - sveikatos sergėtojams. Kavos irgi daug gydytojų pamažu atsisako, tad gal vertėtų pagalvoti apie ką įdomesnio? Mano močiutė, pavyzdžiui, neša savo šeimos gydytojai pagal ypatingą receptą konservuotų mišrainių. O aš kartą dovanų gavau knygą.
Linkėjimai,
Dantistė
P.S. Jei patiko straipsnis, parašykite apie ką dar norėtumėte paskaityti :)
No comments:
Post a Comment