Kabineto istorijos: "Mažuti išsižiok, gydytoja nieko nedarys"

Skiriu šį įrašą mamoms.

Vaikai + odontologai visada buvo kontraversiška tema. Kaip paruošti vaiką apsilankymui pas odontologą? Ne taip:

Pirmas apsilankymas pas odontologą:

   5 metų Mikučio dantyje mama pastebėjo skylutę, todėl atvedė pas dantų gydytoją. Skundžiasi: 

-Nesuprantu, kaip čia taip nutiko, skylutė atsirado, kaži ar išeitų čia ką padaryti...

-O dantukus išsivalote rytą vakarą? Ar vakare po valymo dar kažką valgote? Ar padedate išsivalyti dantis, ar pats valosi?

-Paprastai pats valosi. Tai būna, kad kartais pamirštam vakare išsivalyti, žinot, dar mažesnį broliuką namie turim, tai nespėju visko...

    Vaikas į pacientui skirtą kėdę nesėda, nerimauja naujoj vietoj. Susirenku savo veidrodėlius, užsidedu akinius su lempa ir pritūpiu prie berniuko. Apčiupinėjęs veidrodėlį Mikutis leidžia įdėti jį į burną ir apžiūrėti dantukus. Matau daug apnašo, pora pieninių dantukų jau su skylutėmis nedidelėmis.

   Pradedu standartinę pasaką, kad vaikui iki 7 metų reikia padėti dantis valytis, kad vakare išsivalius nieko nevalgyt ir t.t.Sakau -reikėtų daugiau dantukus valytis, nes suges ir gali tekti šalinti. Bandom dabar stebėti, mažiau cukraus, daugiau fluoro, po 2min rytą vakarą valyti, gal stabilizuosis tos skylutės. Jei ne, tai atvykite, bandysim tvarkytis, išsivalyti, plombuoti... Mama:

-Gidėjai Mikai ką daktarė sakė? Reikia valytis dantis ir saldainių nevalgyti! O tai atsiras skylė ir labai labai skaudės dantį. Ir reikės vėl ateiti ir gydytoja GRĘŠ su GRĄŽTU dantį arba reikės RAUTI dantį su REPLĖMIS ir tada tai jau SKAUDĖS tau!

Atsisveikinam.

Antras apsilankymas pas odontologą:

6 metų Mikutis raudoja vos įstumtas į kliniką. Praktiškai įnešamas į kabinetą. Mama sėda į paciento kėdę pasisodinus Miką ant kelių:

-Na va, čia žinot, nenorėjo jis valytis, va ir saldainius labai mėgsta, tai dabar jau skauda jam tą dantuką, sakau, neišsisukom, reik tvarkytis.

Mikas verkia, kad neskauda danties. Taip verkia, kad net matau tą skylutę. 

-Tai ką, bandysim išsikrapštyt kirminiukas kad danties negraužtų? - klausiu Miko.

Mikas manęs negirdi, įsikniaubęs į mamos megztinį inkščia kad jam nieko neskauda. Mama bando jį apsukti link daktarės:

-Mažuti, išsižiok, parodyk dantukus, gydytoja tau nieko nedarys! Nu išsižiok, taigi tarėmės, mašiną nupirksiu jei išsižiosi! Neskaudės, Mikai, neskaudės, nejausi nieko, gydytoja nieko nedarys! Mikai, neleisiu su kompiuteriu savaitę žaist jei neišsižiosi!

Mikas sučiaupęs lūpas įsmeigia stiklines akis į mamą ir judina galvą į šonus: "NE". Inkščia tik, nes bijo išsižioti.

Ir Mikas elgiasi teisingai. Jis jau spėjo paaugti ir suprasti, kad suaugusieji meluoja. Nes anąkart sakė, kad GRĘŠ ir RAUS ir SKAUDĖS. Ir tai turbūt dar metų eigoje bent 20 kartų pakartojo, kai jis nenorėjo vakare valytis dantų. Ir nors mama sako, kad gydytoja nieko nedarys, bet gydytoja jau rikiuojasi kalną nepažįstamų metalinių įrankių ir gydytojos draugė dėlioja kažkokius buteliukus, kaip aną kartą, kai pas kitą gydytoją jį skiepijo ir skaudėjo, nors sakė neskaudės. Mikas nekvailas. Ir nereikia jam mašinų ar kompiuterio. Jis BIJO.

Kiek kartų esu girdėjusi kaip kažkoks dantistas išgąsdino vaiką ir vaikas bijo dantistų.

O kad aš bijau Miko tai niekam nerūpi. Kad kartais po šitų vaikų prieš priimant kitą pacientą man reikia 5 minutes pasėdėti tyloje žiūrint į sieną niekam nerūpi.

Tėveliai, o jūs kadanors sakėte savo vaikui "Mažuti, tik neverk, o tai išgąsdinsi gydytoją ir ji daugiau mūsų nebepriims"?

Linkėjimai,

Dantistė

Darbo pasiūlymas gydytojui odontologui: skelbimas ir realybė

Per savo kolkas neilgą odontologės karjerą teko dirbti ne vienoje klinikoje. Ir privačiose, ir poliklinikose. Ir keičiant darbus teko nueiti iš viso gal bent į 20 darbo pokalbių (neskaičiuojant pokalbių telefonu).

Darbo skelbimai visuomet šabloniniai. Visos spalvos atsiskleidžia tik apsilankius pokalbyje ir daugiau pasiklausinėjus. Taigi istorija apie tai.


Darbo pasiūlymas gydytojui odontologui: skelbimas viešai matomame puslapyje:

"Moderni klinika dideliame mieste ieško patyrusio bendrosios praktikos gydytojo odontologo pilnam etatui. Geros darbo sąlygos, atlyginimas pagal darbo rezultatus."

Darbo pasiūlymas gydytojui odontologui: darbo pokalbis:

Klinika tikrai moderni, turinti keletą filialų. Didžioji dalis dirbančių gydytojų - specialistai, atliekantys sudėtingus kanalų gydymus, dantų tiesinimus, protezavimus, implantavimus estetinius plombavimus, tačiau klinika turi ir keletą bendrosios praktikos gydytojų. Į tą poziciją ir taikiau. Internete atsiliepimai apie kliniką geri, taigi iš pažiūros - puiki darbo vieta.

Darbo pokalbis su klinikos vadybininku - atrodo viskas labai rimtai. Ir tuomet prasideda... 

Vadybininkas: Asistentės pas mus - odontologijos studentės. Ar jums tai netrukdys? Na suprantate, niekas juk nedirba asistentėmis visą gyvenimą, sunku rasti stabilių asistenčių, etc...

Odontologijos studentės - pigi darbo jėga. Jų nebūtinai įdarbinti, jos atbėga kai gali ir gauna į rankas atlyginimą. Joms nereikia atostoginių mokėt. Dažnai odontologijos studentėms net nėra mokama už tą darbą, esu mačiusi joms skirtų skelbimų "ieškome odontologijos studentės asistentės darbui mainais už žinias". 

Su asistente reikia susidirbti. Porą mėnesių pilnu etatu reikia, kad susidirbtum su asistente. O čia reikštų, kad kiekvieną kartą dirbčiau su skirtingom studentėm, kurias aš pati dar turėčiau ir mokyti ką kada paduot, su kuo sumaišyt. Praktiškai kiekvieną kartą. Vietoj to, kad dirbčiau savo darbą turėčiau dar ir galvoti dvigubai už asistentę.

Vadybininkas: už darbą mokame 30% nuo paciento. Išmokame minimumą oficialiai, likusius pinigus paprastai grynais atiduodame. Jei norite, galite nuo tų 30% susimokėti dar ir 50% darbo mokesčius, tai tada viską oficialiai galėtumėme mokėti... 

Apie tai kaip skaičiuojamas odontologų atlyginimas jau rašiau https://dantistesdienorastis.blogspot.com/2016/03/apie-odontologu-atlyginima.html tai daugiau nekomentuosiu.

Tai reiškia, kad jie nedengs ligos atostogų, neturėsiu jokių apmokamų atostogų, o motinystės atostogų atveju gaučiau tiek, kiek uždirbančios minimumą. 

Vadybininkas: kai pradėsite dirbti, tai būkit pasiruošus, kad nebus labai daug per dieną pacientų, nes suprantate, dideliame mieste kol susidaro pacientų srautas pilnam etatui tai 2-3 metai praeina. Tai dauguma mūsų gydytojų iš tiesų dirba pas mus puse etato ir dar pusei važiuoja kurnors į provinciją, ten daugiau darbo.

Aš: O gal tokiu atveju galime susitarti, kad jūs man mokėsite fiksuotą atlyginimą, tarkim bent 600€ (mes kalbame apie miestą, kuriame 1 kambario buto nuoma be mokesčių 200-250€) kol susidarys tas pacientų ratas ir kol uždirbsiu daugiau nei 600€ per mėnesį į rankas? Nes jeigu aš sėdžiu jūsų klinikoje ir laukiu pacientų, tai juk neturiu galimybės būti kitur ir užsidirbti.

Vadybininkas: nu nežinau, reikėtų pagalvoti čia, jūs jeigu tik sėdit ir nedirbat čia, tai mes juk irgi neuždirbam...

Aš puikiai suprantu vadybininko poziciją, bet kasininkė gauna atlyginimą ir tada, kai neateina pirkėjai. Tai kaip man, odontologei, sėdėti už dyką? Gal megzti reikėtų tarp pacientų ir mezginius pardavinėt, kad laikas nebūtų veltui?

Ir taip - didžioji dalis gydytojų nori gyventi dideliuose miestuose, bet pažiūrėkite kiek ten odontologijos kabinetų ant kiekvieno kampo. Provincijose galima daug daugiau uždirbti, nes mažiau odontologų, pacientai mažiau pasirinkimo turi.

Vadybininkas: matau, jūs čia buvote ir užsienyje tobulintis (savaitės kursas su skrydžiais apie 1500€), ir Kobs akademijoj kursuose buvote (dviejų dienų kursai 900€), aš aišku, įsivaizduoju kad jūs ir toliau investuosite į savo tobulėjimą?

Aš: o jūsų čia tokia rimta ir didelė klinika, galbūt jūs skiriate kažkiek finansavimo savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimui?

Vadybininkas: tai suprantate, čia jūsų reikalas tobulėti. Nes kuo geresnė gydytoja būsit, tuo daugiau pacientų turėsit. O jei nesitobulinsit, tai pacientų neturėsit. Ir tada mums irgi kaip ir nereikės jūsų, jei neis pacientai pas jus... Čia jau jūs turit rūpintis.

Aš: (jau juokiuosi pro ašaras) tai žinoma, jei liks pinigų sumokėjus nuomą, mokesčius ir valgyt nusipirkus, tai tikrai norėčiau dar į kursus pavažinėt.

Kursai reiškia: nenueita į darbą ir neuždirbti pinigai. Geri kursai reiškia: išleisti dideli pinigai. Ir iš patirties jau galiu pasakyti, kad verta prieš kursus išsiaiškinti kokiomis medžiagomis/įrankiais jie mokys dirbti ir pirmiausia pasiklaust savo darbdavio ar jie tas medžiagas/įrankius jums nupirks po kursų. Nes antraip - pinigai (daug pinigų) į balą. Kas, kad moku dirbti su naujausiom medžiagoms jei jų neturiu.

Turbūt supratote, kad nusprendžiau nebesiekti vietos toje klinikoje. O tokie darbo pasiūlymai buvo vienas iš faktorių pastūmėjusių mane emigruoti iš Lietuvos. Tačiau ne vien odontologijos sektoriuje juk taip, ar ne?

Linkėjimai,
Dantistė

P.S. Jei patiko įrašas, parašykite apie ką dar norėtumėte paskaityti :)